Daugelis žmonių dažnai linkę ignoruoti savo emocinę sveikatą arba apsimesti, kad viskas yra gerai, net kai viduje jaučiamas stresas, nerimas ar nuolatinė įtampa. Šis požiūris gali atrodyti patogus trumpuoju laikotarpiu, tačiau ilgainiui jis gali turėti rimtų pasekmių tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai. Pasak Europos psichikos sveikatos ekspertų, laiku neatpažintos emocinės problemos dažnai išsivysto į lėtines ligas. Straipsnyje aptarsime, kodėl svarbu neatidėlioti pagalbos, kokios pasekmės gali kilti dėl emocijų ignoravimo, ir pateiksime praktinius patarimus, kaip atpažinti bei spręsti šias problemas laiku.
Kodėl mes apsimetame, kad viskas gerai
Viena dažniausių priežasčių – socialinė ir kultūrinė įtaka. Daugelis žmonių jaučia spaudimą atrodyti stipriais ir nepriklausomais. Taip pat dažnai bijoma, kad emocijų atvirumas bus vertinamas kaip silpnumo ženklas. Pasak docento Johno Harriso iš Londono universiteto, „mūsų visuomenė dažnai skatina slėpti emocijas, nes tai laikoma profesionalumo ir savarankiškumo požymiu“. Dėl šių priežasčių žmonės dažnai renkasi ignoruoti savo jausmus arba „užmaskuoti“ problemas. Tačiau toks elgesys gali sukelti nuolatinę įtampą, prislėgtą nuotaiką ir net rimtesnes psichikos sveikatos problemas.
Emocijų ignoravimo pasekmės
Ignoravimas ar delsimas gali sukelti įvairias neigiamas pasekmes, kurios yra patvirtintos psichologinių tyrimų:
- Padidėjęs stresas, kuris ilgainiui veikia širdies ir kraujagyslių sistemą;
- Nuolatinė nerimo ar depresijos būsena;
- Santykių problemos, nes sunku atvirai bendrauti;
- Mažesnė darbingumo ir kūrybiškumo raiška;
- Rizika vystytis lėtiniams fiziniams simptomams, tokiems kaip galvos skausmai ar miego sutrikimai.
Svarbu suprasti, kad šie simptomai dažnai vystosi palaipsniui, todėl juos sunku atpažinti laiku, kol problema nepasiekia kritinės ribos. Europos sveikatos organizacijos duomenimis, daugiau nei 40% suaugusiųjų, ilgą laiką ignoruojančių savo emocijas, patiria reikšmingus psichikos sveikatos sutrikimus.
Kaip atpažinti, kad laikas kreiptis pagalbos
Pastebėti savo emocinės sveikatos problemų signalus nėra sudėtinga, jei žinome, į ką atkreipti dėmesį. Pagrindiniai ženklai:
- Nuolatinis nerimas ar liūdesys, kuris nepraeina per kelias savaites;
- Prasta koncentracija, pamirštamumas, sunkumai priimant sprendimus;
- Priklausomybės nuo maisto, alkoholio ar kitų medžiagų;
- Miego sutrikimai, nuovargis ar energijos stoka;
- Socialinė izoliacija, vengimas draugų ar šeimos narių.
Jei pastebėjote kelis iš šių požymių, verta pasitarti su specialistu. Pasak Amerikos psichiatrijos asociacijos, laiku kreipiantis, galima sumažinti ilgalaikių problemų riziką net 60%.
Kodėl verta kreiptis į specialistą
Profesionalus psichikos sveikatos specialistas, pavyzdžiui, psichoterapeutas, gali padėti:
- Atpažinti ir suprasti savo jausmus bei mintis;
- Išmokti efektyvių streso valdymo technikų;
- Formuoti sveikus įpročius ir emocijų išraiškos būdus;
- Gauti individualizuotas rekomendacijas, pritaikytas konkrečiai situacijai;
- Suteikti saugų ir nevertinantį aplinką pokalbiams apie asmenines problemas.
Psichologė Mary Johnson iš Niujorko teigia: „Kreipimasis į specialistą nėra silpnumo ženklas – tai protingas žingsnis savo sveikatos ir gerovės link“. Tai padeda sumažinti ilgalaikę stresą ir sustiprinti emocinį atsparumą.
Praktiniai žingsniai, kuriuos galite žengti šiandien
Kad išvengtumėte ilgalaikių pasekmių, galite pradėti nuo paprastų, kasdienių veiksmų:
- Skirkite laiko savo emocijoms – užsirašykite jausmus dienoraštyje;
- Kalbėkitės su artimaisiais apie savo patiriamus sunkumus;
- Reguliariai atlikite fizinę veiklą, kuri mažina stresą;
- Mokykitės atsipalaidavimo ir kvėpavimo technikų;
- Nesidrovėkite ieškoti profesionalios pagalbos, jei pastebite ilgalaikius simptomus.
Pasak docento Thomas Berger iš Vienos universiteto, „Paprasčiausi kasdieniai įpročiai gali žymiai sumažinti emocinį išsekimą ir padidinti gyvenimo kokybę“.
Statistika ir ekspertų komentarai
Tyrimų duomenimis, apie 35% suaugusiųjų Europos šalyse ilgainiui patiria sunkumų dėl emocijų ignoravimo. Psichoterapeutas rekomenduoja stebėti savo elgesį, nes „net vienas nedidelis žingsnis, pavyzdžiui, jausmų įsivertinimas, gali turėti didelę įtaką psichinei sveikatai“ (Dr. Elena Martinez, Madrido universitetas). Amerikos psichikos sveikatos asociacijos tyrimas rodo, kad laiku suteikta pagalba sumažina depresijos simptomus vidutiniškai 50%.
Pabaiga
Apsimetinėjimas, kad viskas gerai, gali atrodyti patogus, tačiau ilgainiui tai gali kainuoti labai brangiai – tiek fizine, tiek emocine prasme. Svarbu atpažinti emocijų ignoravimo signalus, nebijoti kreiptis pagalbą ir pasinaudoti specialistų patarimais. Praktiniai žingsniai, tokie kaip jausmų įsivertinimas, atviras bendravimas su artimaisiais, fizinė veikla ir atsipalaidavimo technikos, padeda užkirsti kelią rimtesnėms problemoms. Vienas svarbiausių dalykų – nedelsti ir neapsimesti, kad viskas gerai, nes tik aktyvus rūpinimasis savo emocine sveikata užtikrina ilgalaikę gerovę.