Žmogaus kūnas per jo amžių labai pasikeičia. Tik išlieka žinojimas: aš esu. Iš čia jis tarsi žiūrėjo kaip kūnas augo kai su kūnu gyveno, kaip naudojosi. Ir kiekvienas žino, kad ateis laikas kai kūno neteks. Žmogus numano, kad kūnas yra vienas dalykas, o jis pats – kitas. Jis su kūnu lyg sutuoktas, ir laiką, kurį toje santuokoje gyvena, vadina savo amžiumi.
Visata ne chaosas, o gerai organizuotas kosmosas. Gamtos dėsniai jaučiami visur. Jiems veikiant, žmogus užgimė, gyvena ir miršta. Iš tų gamtos dėsnių niekas negali ištrūkti, belieka tik gyventi pagal juos. Jaunatvė ir sveikata, senatvė ir liga, viena su kita yra lyg surakinta. Žmogaus esmėje glūdi ir ta jėga, kuri jo amžių nustato.
Gamtos dėsniams valdant žmogus ateina į šį pasaulį, gimsta, pabūna jame ir išeina – miršta.Visas gyvenimas vyksta pagal gamtos dėsnius. Prieštaraudamas jiems, jis kenčia skausmą, suserga, kai nepaiso gamtos ir gyvenimo dėsnių.
Žmogus yra tarsi nuleistas iš aukštesnės būties į žemesniąją. Čia jis santykiauja su pasauliu. Turi išmokti prisitaikyti prie gyvenimo dėsniu. Pakinta pats, įgauna daugiau šviesumo ir tvirtumo, išminties ir valios.Tai parodo jo sveikata.
Visi įvykiai, malonūs ar nemalonūs, yra jo esmės atgarsiai. Koks yra žmogus savo esme, taip jis ir gyvena, taikosi arba priešinasi gamtos dėsniams, toks ir yra jo gyvenimas su visu jo neturiniu. Žmogaus esmė gali kurti, ir kuria pasveikimo ir sveikatos sąlygas.
Gyvenimo dėsniai viską daro, kad žmogus išliktų sveikas. Reikia stengtis jiems nenusižengti. Tai turėtų būti pirmu kiekvieno žmogaus rūpesčiu. Protas labai dažnai eina su geiduliais, o išmintis-ne, ji šviesina protą.
Nedaug yra išmintingų žmonių. Ką protas daro, retai kam yra aišku. Vieni apimti geidulių, kitus valdo protas. Pastebėta, kad gyvūnai paprastai yra sveiki, jeigu jie gyvena vieni gamtoje, toli nuo žmogaus. Naminiai gyvuliai ir paukščiai daug dažniau negaluoja. Penima kiaulė serga nutukimo liga. Bet niekas taip daug neserga, kaip žmonės. Todėl, kad negyvena pagal gamtos dėsnius, visomis jėgomis stengiasi juos aplenkti.
Gyvuliai neapgaudinėja dėsnių, jie gyvena natūraliai. Žmonės nenenori veikti protu, bet neatsikrato geismų. Protas dažnai peni geismus ir jie tada valdo žmogų. Protas dažnai griauna žmogaus sveikatą, jis atranda vis kitų dalykų naujiems geismams sužadinti.
Geismai – kūno žuvimo priežastis. Alkoholio, nikotino, saldumynų, narkotikų, įvairi šių laikų sintetika ir visko, kas yra skanu, vartojimas griauna kūną, trugdo žmogaus asmenybės vystymuisi, naikina sveikatą. Mūsų laikais žmonės dažniau serga negu seniau, nes blogiau maitinasi. Žmonės vieni kitus sargdina, ragindami išgerti alkoholio per šventes ar gimtadienius, sumaisto kasnelį vieno ar kito visiškai nereikalingo kūnui produkto. Kūnui tai nebūna reikalinga, o priešingai – kenksminga.
Išminties nevaldomos geismų jėgos žmogų atveda į visokias ligas. Kam sunku išmintingai gyventi ir išlaikyti gerą sveikatą, tam dar sunkiau bus susirgus pasveikti. Neišmintingasis nuolat daro tai, kas kenkia jo sveikatai. Gydyti tokį žmogų – sudėtingas darbas.
Gydytojui tenka ne vien šalinti ligą, bet žmogų tiek pataisyti, kad jis imtų pats rūpintis savo sveikata, t.y. pradėtų protingai ir išmintingai gyventi.
Išminties nėra ten kur nėra dorovės. Senovėje gydė tik šventieji žmonės. Išmintingas gydytojas neturi šalinti tai, kas pažeidė sergančiojo gyvenimo dėsnius. Tada gyvybė, žmogaus esmės skatinama, pati pataiso sveikatą. Vaistais ir medikamentais gydymas stabdomas ir trugdomas. Iš to, kas pasakyta, matome, kad sunkiau yra gydytis, negu sveikam išlikti. Todėl visada reikia rūpintis savo sveikata, o ne ligų gydymu.
Žmogus suserga, jeigu susilpnėja prigimties kuriančioji galia. Tai atsitinka dažnai, jeigu žmogus ilgai vartoja sunkiai virškinamą maistą. Prigimties kuriančioji galia pailsta. Sveikata silpsta, kai kuriančiajai galiai yra staiga užduotas per didelis arba neįprastas darbas. Panašūs reiškiniai gali įvykti ne tik kūno, bet ir jausmų srityje. Daugiau nei aplinka, žmogaus sveikatą gali griauti jo vidaus jėgos. O žmonės dažnai to net nenumano ir iš viso nežino, todėl taip dažnai serga.
Aplinka neįstengtų sugriauti žmogaus sveikatos, jeigu jo viduje tam nebūtu sąlygų. Jausmai labai daug reiškia žmogaus sveikatai, dažniausiai veikia neigiamai. Geismai pražudo žmogaus sveikatą. Papraščiausias yra maisto ir gėrimų geidimas. Bet žmogus nestiprėja nuo didelio kiekio gėrimų ir maisto. Priešingai, jis tada kuo dažniau ir sunkiau serga.
Žmonės dažnai valgo ir geria ne todėl, jog kūno gyvenimui tai reikalinga, bet, kad skanu. Geismas to skanumo nenenori be saiko. Reiškias, geismas penimas, auginamas. Ir žmonės krauna į kūną kiek tik įstengia. Taip jie labai suardo sveikatą. Kuriančioji kūno galia slopinama, net žudoma. Daugelis gėrimų, kuriuos žmonės vartoja, yra nuodai. Kūnas nuodams priešinasi, ląstelės ypatingai nenenenori jų įsileisti ir dirba lyg mirties baimėje. Taip griaunama žmogaus sveikata. Tų nuodų žmogus geidžia vis daugiau ir dažniau, o jie vis ardo ir ardo kūną.
Kūnas – žmogaus veiklos įrankis. Geisdamas turto, žmogus neleidžia kūnui ilsėtis. Jis silpsta, sveikata palaipsniui blogėja. Kai aistros užvaldo kūną, žmogui nėra poilsio, ir kūnas būna per ilgai geismų valdžioje. Nemiegotos naktys yra sveikatos ardymas. Kūnas gyvena pagal gamtos dėsnius ir neturi pastoviai tam tikru laiku ilsėtis.
Kerštas, pavydas, neapykanta ir pyktis labai gadina sveikatą. Pyktis veikia tulžį, kuri išskiria daug sulčių į kraują ir tuo jį gadina. Kitos neigiamos emocijos veikia blužnį, kasą, skrandį ir t t. Gyvenimo baimė, nerimas, rūpestis dėl maisto trūkumo kaip nuodai žudo saviugdos instinktą.
Netekęs jo, žmogaus kūnas nuolatos pavojuje. Jis negali rinktis to, kas jam naudinga, ir negali priešintis tam, kas žalinga. Žmogus valgo, geria ir daro tai, kas ardo jo sveikatą.
Norėdami sąmoningai rūpintis savo sveikata, neturime ją kitaip negu lig šiol suprasti. Sveikata priklauso nuo gyvybės, ir todėl svarbu žinoti, kaip ta gyvybė reiškiasi. Kur yra gyvybingumas, ten yra gyvybė. Svarbiausias jo požymis – judrumas. Oras, vanduo ir ugnis taip pat juda, bet jų niekas nevadina gyvais. Jų judesį sukelia aplinkos jėgos. Kas gyva, juda kitaip. Gyvybės judesys neturi ir kitą prasmę, jis priklauso nuo kito prado.
Gyvo augalo stiebimąsi į viršų vadiname augimu. Augalo judesių yra įvairių, bet svarbiausias yra augimas. Gyvūno judesys be augimo yra reakcija į aplinkos dirgiklius. Žmogaus judesys yra ir augimas ir reakcija į aplinkos dirgiklius, o svarbiausias jo judesys yra veikla. Veikla neturi tikslą ir gimsta iš sąmoningumo, iš jausmo, iš nuotaikos, iš minties, iš proto, pagaliau iš žmogaus esmės, iš dvasios -sielos.
Žmogaus pavidalas pasidaro iš nuolatinio judesio. Dvasia – siela yra pagrindinė veiklos pradžia ir augimo priežastis. Visa, kas esti, yra dvasinės kilmės. Žmoniškosios dvasios judesys spindi iš kūno gyvybingumo. Galima ir atvirkščiai pasakyti, kad kūno gyvybingumas yra dvasios – sielos judesys.
Patyrinėjus žmogaus kūną, nuostabai nėra galo. Apsistokime prie žmogaus kūno atsiradimo. Motinos kūne šalia jos gyvybės atsiranda nauja gyvybė. Pradžioje širdies dar nėra, o gyva materija kala kaip laikrodis, ir kuo toliau tuo stipriau. Iš judesių pasidaro kūnas, jo atskiros dalys. Iš atskiros užuomazgos atsiranda nervų tinklas, stuburas ir galvos smegenys, iš kitos užuomazgos – oda, akys, ausys ir kiti jutimo centrai.
Kartu auga širdis, kraujagyslės, liaukos, vidaus organai, kaulai ir t.t. Iš tų judesių gimsta nuostabiai sudėtas žmogaus kūnas, ir jis pasilieka gyvas, kol judesiai vyksta jame. Kai tik tie judesiai sustabdomi, kūnas nyksta. Tokiu būdu judesiai yra kūno tvirtumo pagrindas.
Kūnas neturi būti nuolatos atstatomas. Nuo to priklauso sveikatos tvirtumas. Širdis plaka ir varinėja kraują į plaučius, į odą ir atgal. Skrandis, vidaus organai ir liaukos nuolat dirba ir juda, priima maistą, susmulkina jį, padaro sau tinkamą gyvo kūno, gyvomis dalimis ir meta į gyvybės srovę. O kas kūnui netinka, išmeta. Visos kūno gyvybės rūšys dirba pagal vieną dėsnį. Tarsi viena jėga, viena mintis darniai veikia, stato kūną, jaunina jį, ir, kas jam netinka, išmeta, pašalina iš kūno. Svarbiausias žmogaus uždavinys yra rūpintis, kad šis procesas vyktų netrugdomas.
2021 balandžio5d.
Komentarų: 0
Kaip atsikratyti priklausomybės nuo – maisto, alkoholio, vaistų, cukraus, telefono, kompiuterinių žaidimų, toksiškų santykių. Sužinok kaip gyventi be šių problemų.
2021 kovo29d.
Komentarų: 0
Apsimetėlio paradoksas - naujojo amžiaus 'liga'. Kaip išsilaivinti iš begalinio noro palikti įspūdį kitam, patikti, būti priimtam, mylimam?
2021 kovo23d.
Komentarų: 0
Nori pasiekti didelių tikslų versle? Išmok mažų žingsnelių meno.
