Problema ne tame, kad tu negali kažko pakeisti, ar sukurti naujo:
– numesti svorio ir nepriaugti,
– užsiimti savais darbais ir nesiblaškyti,
– pradėti sportuoti ir nesustoti lavinti kūną,
– išugdyti discipliną ir netingėti.
Ir tikrai ne tame, jog tau kažko trūksta:
– laiko (visi turime tiek pat valandų paroje),
– erdvės,
– idėjų,
– pinigų,
– draugų,
– informacijos,
– įrankių.
Tiesa ta, jog jautiesi “be ryšio”. Lyg pametęs savo kelią.
Kol jautiesi “atsijungęs”, lyg išmestas per bortą vidury banguojančios jūros, tol atskirtumo jausmas tave blaško į akmenuotus jūros krantus ir kaskart palieka įdrėskimą kūne.
Problema kita, jog nesaikingai skaitant knygas, kreipiantis konsultacijose į specialistus, vaikščiojant iš programos į programą, ieškai to kas IŠGELBĖS tave iš tos keblios situacijos. Lyg “išorinis Dievas” išlaisvins tavo surištas rankas. Ir tu toliau galėsi eiti daryti ką darei iki šiol, iki sekančios panašios akimirkos. Vis pamiršti, jog net Dievas nesikiša ir nelaužo laisvos valios įstatymo.
Tiesa ta, jog neužtenka panorėti.
Kai atpažįstamos mintys, veiksmai įtakoję skaudžias pamokas, dažnai supranti, jog nėra sveika tęsti ta pačia kryptimi. Ir lyg atrodo jau pradedi žingsniuoti naujo tikslo kryptimi, tačiau paėjus kelis žingsnius, vėl sugrįžti prie senų įsitikinimų ir veiksmų. Ir taip ratas po rato, sukasi nesibaigianti karuselė. Kai iš tiesų, tereikia laikyti vairą (dėmėsį) ta kryptimi ir tik eiti.
Tai paprasta, tačiau nėra lengva.
Ir prisiliesti prie to RYŠIO, tau trugdo aibė sluoksnių:
– sunkus maistas ir gėrimai,
– toksinai maiste ir kituose produktuose (dantų pasta, skalbimo milteliai, vanduo, ir t.t.)
– netvarka namuose,
– įsitikinimai,
– perfekcionizmas,
– noras kontroliuoti kitus,
– noras būti išskirtiniu,
– kaltė,
– siekis gauti kitų pritarimą ir pripažinimą,
– per dideli įsipareigojimai,
– lyginimasis su kitais.
Verta tikrai gerai pajausti ar tai tiesa, kai sakai, jog pažįsti save ir atradai savo kelią, net jei kai atrodo viskas sekasi. Tas, kuris atrado, nesigiria socialiniuose tinkluose, jog atrado. Jis eina. Jo buvimas yra žodis.
Šios istorijos pamoka ta, jog verta sugrįžti prie klausimų sau – kur esu dabar ir kur aš einu.
Verta pripažinti, jei sveikata prasta, jog turi keistis tavo veiksmai, kitu atveju, viena ranka pilsi, kita ranka išpilsi. Kankinsiesi tiek pats, tiek tuos, kuriuos įtakoji savo buvimu.
Verta atsisukti šiandien ir paklausti – ar tikrai noriu, jog kartotųsi tai? Dieta nuo dietos? Knyga nuo knygos? Informacija nuo informacijos? Besaikis vaikymasis išorėje, kai iš tiesų, ko trokšti tai to ryšio. Nuolatinio. Kurio nebejauti per visą tą šiukšlyną.
Mano pačio siekis nėra pakeisti pasaulį, būti matomam visur (nors to anksčiau vaikiausi). Vadovaujuosi tokia taisykle. Vienas žmogus einantis savo keliu yra daug galingesnis nei milijonas pasiklydusių.
Ir viliuosi, turiu tikėjimą, jog tai kuom dalinuosi ir toliau dalinsiuosi, įžiebs bent vieną žmogų nebebėgti, nebestatyti ir negriauti, o sustoti ir pasakyti:
“GANA”.
Ir kai tik tą akimirką apsisprendęs ištars, jo pasaulis įgys visiškai naują spalvą. Kaip tars – taip ir padarys. Jo žodis įgys svorį ir prasmę.
2021 balandžio5d.
Komentarų: 0
Kaip atsikratyti priklausomybės nuo – maisto, alkoholio, vaistų, cukraus, telefono, kompiuterinių žaidimų, toksiškų santykių. Sužinok kaip gyventi be šių problemų.
2021 kovo29d.
Komentarų: 0
Apsimetėlio paradoksas - naujojo amžiaus 'liga'. Kaip išsilaivinti iš begalinio noro palikti įspūdį kitam, patikti, būti priimtam, mylimam?
2021 kovo23d.
Komentarų: 0
Nori pasiekti didelių tikslų versle? Išmok mažų žingsnelių meno.
