“Nuo mažens pajutau, kad kvapas veikia ypatingai, netgi magiškai. Pajutau, kad mano dėmesys kvapams didesnis nei kitiems pojūčiams, kad beveik viską fiksuoju kvapais.

Ir tik po ilgų ieškojimų ką noriu veikti gyvenime, atradau botaninių kvepalų kūrybą. Dabar suprantu, kad ieškojimai iš tiesų buvo mano kelio dalis, kuri pastatė pamatą estetiniam, istoriniam, socialiniam, dvasiniam pasaulio suvokimui.

Patyriau tiek nuotykių savo kelionėje… Mokiausi daug skirtingų, iš pirmo žvilgsnio nesuderinamų, dalykų – dailės, muzikos, jojimo žirgais, interjero apipavidalinimo, studijavau etnologiją, vaidinau teatro studijoje, mokiausi masažų, aromaterapijos, lankiau seminarus apie graikų mitologiją ir K.G.Jungo psichoanalizės sintezę, gavau energinio gydymo rankomis – Reiki iniciacijas…

Keliavau po Europą, Balkanus, plaukiau Nilu aplankydama Egipto šventyklas, išvaikščiojau Viduržemio jūros regiono šalių gatveles, užsukdama į mažas bažnytėles, turgus, parduotuves, kavinaites. Lankiausi muziejuose, parodose ir koncertuose. Meditavau, skaičiau, išjaučiau… Ką darau ir dabar, visada. Gėriau į save viską, kas viliojo, kas patraukdavo subtilia energija, išskirtinumu, nuoširdumu, tikrumu.

Esu dėkinga tėvams, nes jie skatino ir palaikė viską, kas mane sudomindavo, nepykdavo, jei susidomėjimas greit išblėsdavo ir suteikė reikiamas priemones vaikiškam eksperimentavimui. Tėtis įskiepijo meilę gamtai, savo šaliai, kelionėms ir rodė pavyzdį kaip būti tikrume, būti savimi. Mama perdavė meilę žmonėms, mokė estetikos, priimti viską su švelnumu. Esu dėkinga žmonėms, kuriuos sutikau, kuriuos mylėjau, kurių netekau, nes netektis tik iliuzija, o meilė – tikrovė, o džiaugsmas – natūrali būsena. Jaučiu dėkingumą savo vaikams. Jie – mano budos, o motinystė – privilegija.” – Eglė