Kodėl taip man sunku mylėti save?

Kodėl įsimylėjusieji nuolat pykstasi, kovoja, priekaištauja vienas kitam?

Kiekvienas vaikas gimsta su beribe meile sau. Tai visuomenė, kuri sugriauna tą meilę, tai religija, kuri sugriauna tą meilę – todėl, kad jeigu vaikas užauga mylėdamas save, kas mylės Jėzų Kristų? Kas mylės prezidentą? Kas mylės tėvus? 

 

Vaiko meilę sau turi būti nukreipta kitur. Jis turi būti apipintas sąlygomis, kad jo meilė būtų nuolat kreipiama į objektą kitur nei į patį save. Tai padaro žmogų labai skurdų, kadangi kai myli kažką kitą nei save, ar tai būtų Dievas, ar popiežius, ar tėvas, ar mama, ar vyras, ar žmona, ar vaikai – kas tas meilės objektas bebūtų – tai padaro tave priklausomu objektui. Tu patampi antraeiliu savo akyse, tu patampi maldautoju, prašytoju. 

 

Tu gimei imperatoriumi, pasitenkinusiu savyje. Bet tavo tėvas nori, kad jį mylėtum, tavo mama nori, kad mylėtum ją. Visi aplinkui nori būti tavo meilės objektu. Niekas nesijaudina, kad žmogus negali mylėti savęs ir negali mylėti kitų. Tad, labai chaotiška visuomenė sukuriama kur visi stengiasi mylėti kažką – ir jie neturi ko duoti. Ir kiti neturi ko duoti. Kodėl įsimylėjusieji nuolat pykstasi, kovoja, priekaištauja vienas kitam? Paprasta priežastis ta, kad jie negauna tai ko tikėjosi ir galvojo gauti. Abi pusės yra prašytojai, abi yra tuščios. 

 

Teisingai auginamas vaikas bus pakreipiamas augti mylint save, kad jis būtų pilnas meilės, tad dalinimasis pataps būtinybe. Jis tiek pilnas meilės, jog jis nori dalintis su kitais. Tada meilė niekada nedaro tavęs priklausomu nuo kitų. Tu esi duodantis; duodantis nėra prašytojas. Kai du imperatoriai susitinka, šeimininkai savų širdžių, begalinis džiaugsmas trykšta. Niekas nepriklauso niekam; visi nepriklausomi ir individualūs, gerai susicentravę savyje. Jis turi šaknis, kurios giliai jo Esatyje, iš kur meilės sultys trykšta į paviršių ir išsikleidžia į tūkstantį rožių. 

 

Tokio tipo žmogus iki šiol nebuvo įmanomas reiškinys, dėl tavo pranašų, mesijų, ir kitų idiotų. Jie sunaikino tave vardan jų šlovės, vardan jų pačių ego. Jie tave visiškai sutraiškė. 

 

Gali matyti tame logiką. Arba mesijas, arba gelbėtojas, tampa tavo meilės objektu ir tu patampi tik šešėliu aklai sekančiu juom; arba jeigu tu esi pilnai patenkintas, trykštantis meile ir išsiskleidžiantis į tūkstančius rožių, kam rūpi būti išgelbėtam? – tu jau išsigelbėjęs. Kam rūpi rojus? – tu jau jame.

 

Kunigas numirs, jei išmoksi mylėti save, politikas nebeturės sekėjų; visi interesai visuomenėje išblės. Jie visi klęsti dėl to, jog subtiliai psichologiškai manipuliuoja tave.

 

Tačiau mylėti save nėra taip sudėtinga, tai natūralu. Jei tu sugebėjai daryti kažką kas nėra natūralu, jei išmokai mylėti kitus nemylint savęs, kitas dalykas yra labai paprastas. Tu padarei beveik neįmanoma. Belieka tiesiog klausimas supratimui, kad ‘Esu, kad mylėčiau save; kitu atveju, aš prarasiu gyvenimo prasmę. Aš niekada nesubręsiu, o tiesiog susensiu. Aš neturėsiu individualumo. Aš nebūsiu tikru žmogumi, oriu, integruotu.’

 

Ir, iš tiesų, jei negali mylėti savęs, negali mylėti nieko kito pasaulyje. Daugybė psichologinių problemų iškilo dėl to, kad tave atitraukė nuo paties tavęs. Tu esi ‘bevertis’, tu nesi tuom kuom turėtum būti; tavo veiksmai neteisingi. Tu turi būti išdirbtas į tam tikrą personą. 

 

Tavo meilė sau yra pagrindinis poreikis tavo augimui. Todėl, aš tave mokinu būti savanaudžiu – kas yra natūralu.

 

 

Nenoriu, kad būtum verslininkas, noriu, kad būtum lošėjas

Visi yra pilni neapykantos sau.

 

Ar galvoji, jog nekęsdamas savęs, tu galėsi rasti ką nors kas mylės tave? Tu pats nesi pasirengęs mylėti save; todėl yra neįmanoma kitam mylėti tave. Tu priėmei idėją, jog nesekdamas tam tikrų taisyklių, religinių dogmų, politinių idealogijų, tu esi nieko vertas.

 

Kai tu gimei, tu negimei kaip Krikščionis, Katalikas, negimei kaip komunistas. Kiekvienas gimęs vaikas ateina kaip tabula rasa, visiškai švarus. Niekas ant jų neparašyta – Biblija, Koranas, Gita – ne, niekas ant jų neparašyta. Jis neatsineša šventos knygos su savimi, jis ateina tyras. Tačiau jo tyrumas patampa didžiausia problema, nes visi aplink jį yra tarsi vilkai – pasislėpę kaip politikai, kunigai, tėvai, mokytojai. Jie visi šoka ant tavo tyrumo. Jie pradeda rašinėti dalykus ant tavęs, kurie vėliau, jų manymu, pataps palikimu. Jie suniokojo tavo palikimą. Dabar jiems įmanoma tave pavergti, kad darytum tai ką jie nori, kad darytum.

 

Strategija labai paprasta: sunaikink asmens natūralią meilę sau. Tada jis pataps bevertis savo akyse, jis bus pasiruošęs padaryti bet ką vardan aukso medalio, kad tik pajaustų bent šiek tiek vertumo – kad jis irgi yra KAŽKAS.

 

Praėjo milijonai metų…o žmogus taip ir liko vergu, jausdamas trūkumo kompleksus savyje, nevertumo, kadangi jis negali išpildyti to ko jo prašo. Tiesą sakant, tai ko prašo jo yra taip nenatūralu, kad nėra šansų to išpildyti. Ir per tavo menką savivertę, mesijai tampa vis didesni ir didesni, nes jie sako, jie prisiekia , jog yra gelbėtojai; jie tave išgelbės. Tu negali išgelbėti savęs. Jie niekada neleido tau išmokti plaukti. Būdamas tik pats vienas, tu gali tik nuskęsti.

 

Politikai teikia viltį, jog greitai nebus skurdo, tačiau skurdas tik auga. Kol Etiopijoje tūkstančiai žmonių miršta kasdien iš bado, Amerikoje pusę milijono žmonių kenčia nuo viršsvorio ir persivalgymo.

Amerikoje miršta dėl to, jog persivalgo.

Etiopijoje miršta dėl to, jog neturi ką valgyti.

Ar tu vis dar manai, jog pasaulis, kurį kuriame yra sveikas?

 

Visa tai vyksta vardan altruizmo. Todėl aš noriu, kad tu taptum absoliučiai savanaudžiu. Mylėk save, būk savimi.

 

Neblaškyk savo dėmesio nei religija, nei politika, nei sociumu, nei edukacija. Tavo pirma atsakomybė nėra nei religija nei šalis. Tavo pirmoji atsakomybė yra priešais save. Ir pamatyk: jei kiekvienas myli save, rūpinasi savimi, jo sumanumas pasieks viršūnę, jo meilė liesis per kraštus. Man tai, filosofija paremta savanaudiškumu, pavers jį tikru altruistu, nes jis turės tiek daug pasidalinti, tiek daug duoti, kad pats davimas pataps jam džiaugsmu, davimas bus šventė. Altruizmas gali būti tik kaip pasekmė meilės sau.

 

Tau tiesiog reikia pasitikėti savimi; tai dar vienas pavadinimas meilei sau. Ir kai pasitiki ir myli save, matomai, tu pasiėmei visą atsakomybę už tai kas esi, ant savo pečių. Tai suteikia begalinę jėgą buvimo savimi, jog niekas tavęs daugiau negalės pavergti.

 

Ar tu matai individualumo grožį žmogaus, kuris gali stovėti pats ant savo dviejų kojų? Ir kas beatsitiktų – džiaugsmas ar liūdesys – gyvenimas ar mirtis – žmogus, kuris mylėjo save yra taip stipriai integravęs save, jog jis sugebės ne tik mėgautis gyvenimu, bet ir mėgautis mirtimi.

 

Nenoriu, kad būtum verslininkas, noriu, kad būtum lošėjas. Ir kai loši, padėk viską ant vienos kortos. Nieko nesaugok kitai akimirkai. Ir toliau kas beįvyks atneš nuostabių palaiminimų tau. Net jei patapsi prašytoju, tavo Būtis bus daug oresnė nei imperatoriaus.

 

Kiekvienas vaikas gimsta su juoku ir džiaugsmu; tik jis pamiršęs savo kelią į sveikatą ir pilnatvę.

 

Durys atsidaro šią pačią akimirką – visada dabar, kur gyvenimas ir mirtis nuolat susitinka. Kadangi pasirinkai mirties kryptį, nes tai buvo interesas tų valdančiųjų galioje, tu pamiršai, jog gyvenimas tirpsta, kol esi paskendęs liūdesyje.

 

Kartą Konfucijus buvo paklaustas savo studento kaip būti laimingu. Konfucijus atsakė, “Tu klausi keisto klausimo; tai dalykas, kuris yra natūralus. Jokia rožė neklausia kaip būti rože.” Kas liečia liūdesį ir beviltiškumą, tu turėsi pakankamai laiko savo kape paliūdėti. Tačiau kol esi gyvas, būk totaliai gyvu. Iš šio totalumo ir infensyvumo iškils džiaugsmas, o toks žmogus išmoks ir šokti.

 

Mes norime, jog visa žmonija būtų laiminga, šoktų ir dainuotų. Tada visa planeta pataps brandesne, evoliucionuojanti sąmonėje. Liūdnas žmogus negali turėti skaidrios sąmonės; jo sąmonė yra prigesinta, blanki, sunki, tamsi. Tik tada kai juokiesi iš širdies, staiga, lyg šviesos blyksnis, visa tamsa išnyksta.

 

Tavo juoke, tu esi autentiškas Tu. Tavo liūdnume, tu paslėpei savo originalų veidą su netikru identitetu, kurį nori matyti visuomenė. Niekas nenori, kad būtum toks laimingas, kad pradėtum šokti gatvėje. Niekas nenori, jog juoktumeisi garsiai; kitaip kaimynai pradės belstis į sieną rėkdami, ‘Stop!’

 

Niurzgimas yra OK, juokas kelią sumaištį. Niurzgantys žmonės negali toleruoti tų, kurie nėra niurzgūs. Vienintelis nusikaltimas tų, kurie labai laimingi, kad jų laimė sukelia didžiulį pavydą masėje žmonių, kurie gyvena beviltiškai. Masės negali toleruoti tokių laimingų žmonių; jie turi būti sunaikinti, nes jie provokuoja tavyje maišto galimybę, ir tu bijai to maišto.

 

 

 

Kai žmogus įsimylės maištą, jis bus teisingame kelyje.

 

– Osho

Patiko straipsnis ar produktas? Pasidalinkite

KOMENTARAI

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

CBD ALIEJUS NEMIGAI

2022 balandžio12d.

Komentarų: 2

Jau šiandien kalbama, jog 8 iš 10 žmonių susiduria su nekokybišku miegu. Ar CBD gali padėti susitvarkyti su nemiga?

Endokanabinoidinė sistema (ECS) ir kanabidiolis (CBD) | Kanapių aliejus | Sveikata

2022 balandžio8d.

Komentarų: 1

„Atsipalaiduokite, valgykite, miegokite, pamirškite ir būkite saugūs“ (Di Marzo)

Kodėl taip man sunku mylėti save?

2022 balandžio1d.

Komentarų: 0

Tu gimei imperatoriumi, pasitenkinusiu savyje. Bet tavo tėvas nori, kad jį mylėtum, tavo mama nori, kad mylėtum ją. Visi aplinkui nori būti tavo meilės objektu.