Kartais tereikia padrąsinimo ir to užtenka pasiekti pergalę

Neprisimenu kurie tiksliai tai metai buvo (apie 1997-1998). Žaidžiau už KKM (Kauno Krepšinio Mokyklą), ir berods mačas buvo prieš VKM (Vilniaus). Tai buvo lemiamos rungtynės dėl išlikimo pirmoje lygoje (Lietuvos čempionato). Tuo metu buvo žaidžiami trys kėliniai. Pirmą kėlinį žaidžia vienas penktas, antrą – kitas. O trečiąjį gali visi stipriausieji.

 

Buvo įtemptos rungtynės. Tą dieną pirmą kėlinį ėjosi ne taip kaip norėjosi. Trečiam kėliniui ūpo tikrai nekėlė. Bet…trečiame kėlinyje, įmetus kelis kartus, fokusas susiaurėjo ir lyg kažkas viduje užsikūrė. Prisivijome ir paskutines minutes viskas vyko ant įtampos. Įsivažiavau, kamuolys vis dažniau pasiekdavo mano rankas. Nebuvo nė dvejonės ką su juo daryti. Nelabai tuo metu buvo ir minčių galvoje, totalus buvimas žaidime. Ir likus paskutinei minutei, po mano įsmeigto metimo, kamuolio skrodžiančio tinklelį, mes supratome, jog rungtynės laimėtos. Tereikia išsaugoti kamuolį.

 

Kaip šią dieną prisiminsiu tą akimirką, kai buvo paimta paskutinė minutės pertraukėlė likus kelioms sekundėms ir treneris Feliksas, amžinatilsį, iš džiaugsmo pabučiavo į žandą ir apkabino nesulaikęs vidinio entuziazmo. Treneris visą trečią kėlinį organizavo taip, jog kamuolys pasiektų mane, nes buvau “ant bangos”. Gerai, kad negalvojau, jog esu ant bangos, nes būčiau tikrai nukritęs.Trenerio drąsinamas naudoti galimybes, pasitikėti komandos draugais sukuriančiais sąlygas, ir elgtis pagal situacijas ryžto vedamas, man suteikė tvirto tikėjimo, jog rungtynės jau laimėtos net joms nesibaigus. Teliko užbaigti veiksmais, kurie pasitvirtino ir įgyvendino tą būseną.

 

Pamoka šios istorijos yra ta, jog dažnai lyderio ieškome išorėje, autoriteto. Ir dažnai nusiviliame, nes turime lūkesčių ir atiduodame savo jėgos centrą kitiems. Laukiame. Atidavę savo valią. Kažką pradėti. Kažkur nueiti. Kažkaip kitaip elgtis nei kiti. Sekame kitus, darome kaip jie, tačiau praktikavę sekimą, tuom tepatampame. Sekėjais.

 

Ir yra žmonių, tikiu, jog turi ir savo žmonių rate, o gal teko išgirsti tai iš nepažįstamojo, kurie mato tai ką neigi savyje ar bijai išreikšti. Tai tavo angelai sargai. Jie parodo tau kur tavo jėga ir sukuria tau situacijas, jog jose KALBĖTUM. Ne žodžiais, o gyvenimu. Ir kai tu išdrįsti tai padaryti, tavo pasaulis paklūsta tau. Tau duoda viską ko tuo metu reikia tinkamoj vietoj tinkamu laiku. Kartais gali užtekti padrąsinančio žodžio. Jis gali paliesti tavo vidinės ugnies vos rusenančias žarijas. Žodžiai patampa ‘malkomis’, ‘žibalu’, atgaivinančiu vidines jėgas.

 

Tačiau ta ugnis tavyje. Tavo darbas negesinti to kas dega joje.

 

Patiko straipsnis? Pasidalinkite

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Kaip atsikratyti priklausomybės? | Simonas Skužinskas

2021 balandžio5d.

Komentarų: 0

Kaip atsikratyti priklausomybės nuo – maisto, alkoholio, vaistų, cukraus, telefono, kompiuterinių žaidimų, toksiškų santykių. Sužinok kaip gyventi be šių problemų.

Apsimetėlio paradoksas | Simonas Skužinskas

2021 kovo29d.

Komentarų: 0

Apsimetėlio paradoksas - naujojo amžiaus 'liga'. Kaip išsilaivinti iš begalinio noro palikti įspūdį kitam, patikti, būti priimtam, mylimam?

Geriausias sekantis žingsnis | Simonas Skužinskas

2021 kovo23d.

Komentarų: 0

Nori pasiekti didelių tikslų versle? Išmok mažų žingsnelių meno.