Genijai kuria šedevrus vadovaudamiesi intuicijos vedimu. Tačiau dauguma pamiršta, jog tai ne genijų privilegija. O – jų pasirinkimas.
Tiesa ta, jog VISI, be išimties, pasiekę didelių aukštumų, realizavę savo giliausius sielos norus, nepraleido gyvenimo knygose, minios žmonių šurmulyje, ir negyveno taip kaip kiti gyvena – pagal nustatytą visuomenės standartą, vadovaudamiesi kitų taisyklėmis ir “tobulo gyvenimo žemėlapiais”.
Jie suprato vieną dalyką, be kurio NEĮMANOMA pajusti pilnatvės.
JŲ PAČIŲ NATŪRA.
Tai yra, jų begalinis troškimas pažinti kas jie yra, kaip jie veikia, naudodamiesi informacija ir patirtimis, surasti tą vidinį syvą, kuris įžiebia ir rusena vidinę ugnį.
Bet kokia kaina.
Kiekvienas pasirinkęs savo kelią, turi praeiti ugningą procesą: pažeminimo, kritikos, kitų vertinimą, nepoluliarumą, “keistumą” kitų akimis, ir kitus emocinius etapus galimai žeidžiančius širdį.
Tačiau praėjus šį etapą, tie, kurie mėtė akmenis ir juokėsi, patampa sekėjais. O galbūt ir gerbėjais. Nes tas, kuris renkasi tai ką diktuoja širdis, yra laisvas. Jo širdis pradėjus gyti, stiprėja ir patampa stipri lyg vanduo, nepažeidžiama, neišsemiama, neišskaidoma.
Kiekvienas pasirinkęs savo kelią, vadovaujasi intuicijos vedimu. Jo visiškas atsidavimas keliui rodo jo pasitikėjimą tuom kas yra aukščiau jo, ta gyvybinė jėga klojantį ir formuojantį jam kelią. Kuom labiau pasitiki, tuom aiškiau jam rodoma kur eiti.
O ar tu, norėtum nebeklaidžioti pramintais takais, ir atrasti ir suprasti sąvąjį?
Be intuicijos vedimo pajutimo laukia daug skaudžių pamokų, ir galimai, nuolatinis sukimasis ratu.
Parašykite komentarą