Jei ateina noras sugrąžinti gyvenimą į savo rankas, galbūt laikas nusimesti tai kas jį atima?
Įsivaizduok, du scenarijai:
Pirmas, žmogus eina sportuoti į klubą penkis kartus per savaitę. Jo sveikata puiki, kupinas energijos, žvalus, aktyvus, pilnas entuziazmo kurti.
Antras, žmogus nejudina savo kūno, jis nuolatos sėdi, prie kompiuterio ofise, namuose, ir dėl pasyvumo inercijos, pasilepina save saldumynais, pasijusti geriau. Jo sveikata tragiška, viršsvoris, neturi energijos, neturi motyvacijos kažką daryti, noras tik prie TV arba skaniai pavalgyti.
Abiem atvejais, ABU žmonės turi teisę rinktis. Abu scenarijai galimi. Ir kiekvienas sukuria skirtingą rezultatą.
Pirmas variantas, žmogus pasirenka būti sveiku, prisiima atsakomybę (paima į savo rankas), ir nepriima antro scenarijaus į savo mintis, tad nusimetami įpročiai kurie galėtų atimti jo gyvenimą.
Antras variantas, jis tampa auka aplinkybių, pasirinkdamas įpročius, kurie vis labiau gadina jo sveikatą ir atitolina nuo jo prigimties.
Kur laikysi dėmesį, kartu su veiksmu, to patirsi vis daugiau.
Tokiu būdu, daugelis žmonių gyvena praeityje, įsikabinę į įvykius, pamesdami laiką, kurį neturi šiandien, su kuriuo gali sukurti geresnę praeitį, savo veiksmais šiandien.
Kaip ir iš antrojo scenarijaus, žmogus gali pakeisti savo padėtį savo pasirinkimu, dėmesiu į naują scenarijų, veikiant dabar.
Gera žinia apie praeitį yra ta, kad tai jau praėjo.
Vadinasi, žvelgiant į ateitį, gali rinktis patirti ką tik nori!
Kol dėmesys neturi krypties į priekį, tol jis vaidenasi ir skandinasi praeities atmintyje.
O kaip tau? Ar pastebi save, jog praleidi per daug laiko galvoje?