Kaip neįsileisti negatyvo? | Gidas emociniam atsparumui

 

Kaip nekreipti dėmesio į įvykius? Reakcija neišvengiama, kaip nepaskęsti joje?

 

Prisiminkime didžių žmonių žodžius: visas mūsų gyvenimas – žaidimas. Jeigu visa galva pasineriate į šį žaidimą, atsiduriate aplinkybių valdžioje ir tampate lėle – jus galima valdyti. Bet jeigu dalyvaujate atsiribojęs, kaip žaidžiantis žiūrovas, matote tikrą padėtį ir lemiate likimą savo nuožiūra.

 

Tapti žaidžiančiu žiūrovu nėra sudėtinga: tereikia suvokti kieno labui vyksta žaidimas. Mes gyvename pasaulyje, kuris yra švytuoklių – energinių informacinių darinių, virtusių savo materialinių struktūrų antstatais, – hierarchija. Bet koks žaidimas žaidžiamas tos ar kitos švytuoklės naudai.

 

Nors procesai mūsų pasaulyje yra sudėtingi, juos visus galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes: viena vertus, vyksta kova – švytuoklių mūšis, kita vertus, kiekviena švytuoklė stengiasi sutvirtinti savo struktūrą. Kad ir ką švytuoklė darytų, savo struktūrą ji siekia sustiprinti, o svetimą – sunaikinti. Todėl visa, kas vyksta, – stabilizavimas ir griovimas. Ir nieko daugiau.

 

Dabar, jeigu žiūrėsime į bet kokius įvykius šiuo kampu, viskas aiškėja. Mes suprantame padėtį, ir poetiškas iliuzijas pakeičia proziškos tikrovės suvokimas. Kiek kartų žmonės, susidurdami su žiaurumu, neteisybe ir absurdu, stebėjosi: kodėl? Juk bendražmogiškos vertybės akivaizdžios: taika, ekologija, gailestingumas, lygiateisiškumas, teisingumas. Kada gi triumfuos proto balsas?

 

NIEKADA. Nes švytuoklių pasaulyje viskas daroma struktūros naudai, o ne žmonių – jos elementų – labui. Aišku, deklaruojama visai kas kita. Bet kadangi visa žmonija sapnuoja nesąmoningą sapną nemiegodama, galima įteigti bet kokią nesąmonę, pradedant tuo, kad vakarėlis be „Klino alaus“ neįsivaizduojamas, ir baigiant tuo, kad vandeniliu varomas ekologiškai švarus variklis nėra našus.

 

Naivu manyti, kad kas nors ten, valdžios viršūnėse, rūpinasi bendrapiliečių laime ir gerove. Ir ne todėl, kad vadovauja vieni cinikai. Anaiptol ne, jie nuoširdžiai įsitikinę dorai tarnaujantys Tėvynei. Bet iš tikrųjų, nors jie yra valdžioje, jų poelgiai nepriklauso nuo jų pačių. Struktūra verčia visus – tiek elementus, tiek lyderius – nesąmoningai veikti jos naudai. Viskas vyksta savaime – struktūra organizuojasi pati.

 

Kad elementai būtų priversti dirbti struktūrai, juos reikia perkelti į bendrą informacinę erdvę: žiniasklaidą, internetą, ryšius. Pakliuvę į tokią erdvę, žmonės patys lenda į narvelius. Jiems tik atrodo, kad jų motyvai ir veiksmai savarankiški. Iš dalies – taip, bet tik iš dalies. Mat energinė informacinė struktūra verčia žmogų norėti kaip tik to, kas jai naudinga. Jei nenorite virsti tampoma lėle, turite skirti informaciją kaip objektyvius faktus nuo sąmoningos interpretacijos, kuri mėginama jums primesti siekiant tam tikro tikslo.

 

Tikrovė turi dvi puses: fizinę ir metafizinę. Fiziniu lygiu mes stebime struktūrų karą. Metafiziniu – tai švytuoklių mūšis. Esmė ta, kad mūšis nesibaigs tol, kol švytuoklių hierarchijos nevainikuos vienos piramidės viršūnė. Kai tai įvyks, pasaulis virs matrica. Kaip tai atrodys, lieka tik spėlioti.

 

Beprasmiška ir naivu dėti viltis į proto balsą, teisingumo triumfą ir kliautis kieno nors gerais norais. Pastaruoju metu padėtis smarkiai pasikeitė: šiuolaikinis karas – jau ne tėvynės gynimas, kaip anksčiau buvo suprantama. Bet kokia kova su terorizmu yra tik švytuoklių mūšis. Dalyvauti tokiame kare, vadinasi, pajungti visą gyvenimą struktūros interesams.

 

Tiek dalyvavimas, tiek priešinimasis yra naudingas karingajai pusei. Švytuoklės darosi stipresnės nuo bet kokio ženklo, nesvarbu, teigiamo ar neigiamo, reakcijos. Vienintelė priemonė prieš destruktyvias švytuokles – atskleisti jų tikruosius motyvus. Jos visada dangstosi religiniais, demokratiniais, patriotiniais, humanistiniais ir panašiais šūkiais. Švytuoklei, netekusiai visų tariamo padorumo dekoracijų, iš rankų išslysta siūlai, kuriais jai pavykdavo valdyti šalininkų sąmonę.

 

Kai jums siūloma kartu ką nors statyti ar už ką nors kovoti, tai yra siekti bendro tikslo, galite neabejoti: čia žiūrima struktūros interesų. Švytuoklei gyvybiškai būtina, kad jos šalininkų mintys ir veiksmai būtų nukreipti į vieną pusę. Todėl reikia pateikti bendrą tikslą kaip asmeninę naudą: „Padarykime kartu štai tai, ir tada kiekvienam bus gerai.“ Bet asmeniniai interesai visada nustūmiami į antrą planą, ir, nesvarbu, kokia būtų ideologija, išvada kaip toje dainoje: „Svarbiausia ne tai, kas asmeniška, o darbo dienos reikalai.“

 

Visuotinės santarvės, taikos ir gerovės idėja – utopija, tai ne sykį patvirtino objektyviausia teisėja istorija. Asmeninės laimės neįmanoma sukurti kuriant visuotinę laimę. Visuotinė laimė – gryna abstrakcija, laimė gali būti tik individuali. Į šį klausimą reikia žiūrėti visai kitu aspektu. Jeigu kiekvienas rūpinsis savo gerove, gerovė taps visuotinė. Priešingu atveju bet kokia veikla apsiribos tik struktūros kūrimu.

 

Bet kuriai sistemai asmeninė jos elementų laisvė ne tik kad nenaudinga, o stačiai pražūtinga. Bet štai kas įdomu: sistemos įstatymus leidžia ir vykdo ne konkretūs žmonės, esantys valdžioje, o pati sistema. Viskas klostosi savaime. Švytuoklės favoritai negali laisvai elgtis, o eiliniai šalininkai – laisvai norėti. Struktūra taip organizuojasi, kad visi jos elementai atlieka paskirtas funkcijas ir tuo pat metu kiekvienas yra įsitikinęs įgyvendinąs savo valią. Struktūros elementui tik atrodo, kad jis laisvas. Negana to, jeigu jis nepasirengęs priimti laisvės, tai ir negalės ja pasinaudoti.

 

Ką darys žmogus su hektaru žemės, jeigu savo sąmone jau iš dalies įaugo į matricą? Nėra prasmės žadinti miegančiojo, jei jis pats nenori nubusti. Saujelė nubudusiųjų mėgina išjudinti mieguistus kolegas: „Nagi, atsimerk! Pažiūrėk – juk esi matricos narvelyje.“ O tie pro miegus veja juos šalin: „Atstok, man ir taip neblogai.“

 

Miegantieji, nepatenkinti tuo, kad jiems sutrukdė, nesuvokia, jog struktūra gano savo augintinius fermoje ir verčia stoti prieš visa, kas svetima. Sistemos elementai yra patekę į narkotinę priklausomybę nuo jos produktų, todėl jiems atrodo, kad jie patys to nori. Struktūra išnaudoja miegančiuosius savo tikslams pasiekti, įtraukdama juos į stabilizavimo ir griovimo procesus.

 

Jei žmogus iš tikrųjų nusimetė haliucinacijų voratinklį, jis įgyja galimybę savarankiškai spręsti, ką ir kaip jam daryti. Nubudusiajam nebėra reikalo ieškoti tiesos išoriniuose šaltiniuose – jis ją randa savyje.

 

Nekalbame apie tai, kad reikia atsisakyti sistemos produktų ir įsikurti kur nors kalnų tarpeklyje. Priešingai, kiekviena savjonė gali būti įgyvendinta tik vienoje ar kitoje struktūroje. Tik klausimas, kas kieno kinkinyje šuoliuoja: arba jūs švytuoklės, arba ji jūsų. Reikia suvokti: ar dirbu struktūroje sau, ar dirbu struktūrai. Pačią sistemą, taip pat jos produktus galima ir reikia panaudoti savo tikslams, jeigu tai bus daroma sąmoningai. Štai dėl šito ir verta nubusti.

 

Rugsėjo pirmąją visur buvo daug puošnių ir džiugiai sisrūpinusių vaikučių su gėlėmis. Beveik visus lydėjo tėvai, daugelis moksleivių turėjo prašmatnias puokštes ir buvo pasipuošę brangiomis uniformomis. Aš vaikštinėjau stebėdamas šias šventines eitynes, vos ne karnavalą. Įvairiaspalvė tikrovė susiliejo į bendrą paveikslą: „Viskas gerai, viskas klojasi kaip reikiant, viskas taip ir turi būti“, – ir aš užmigau.

 

Mane pažadino neįprasta aplinkybė. Atsiskyrusi nuo šitos šventiškos minios ėjo kokių aštuonerių metų mergaitė. Ji irgi buvo apsirengusi tvarkingai, bet labai varganai, tai iškart krito į akis. Jos bateliai buvo lyg iš sąvartyno, o rankose – kelios skurdžios gėlytės, aiškiai nuskintos iš gėlyno. Mergaitės akyse buvo sustingęs nevaikiškas abejingumas. Buvo akivaizdu: šventė jos nedžiugina, o su likimu ji seniai susitaikė ir nebesitiki iš pasaulio jokių dovanų.

 

Veikiausiai jos tėvai smarkiai įsiskolino sistemai, kuri mielai suteikia savo elementams paskolą alkoholinės euforijos pavidalu, kad tie dar kiečiau miegotų. Sistemos nedomina šios mergaitės, kaip tūkstančių į ją panašių, tragedija. Lygiai taip pat struktūros nejaudina ir tragedijos kitose pasaulio šalyse. O jei ji dedasi esanti susirūpinusi, vadinasi, turi savų ketinimų.

 

Visa tai sakoma todėl, kad bet kokia struktūros informacija – tiek teigiama, tiek neigiama – suteikiama ne šiaip sau, o dėl konkretaus tikslo, kad ir koks neva laisvas būtų žinių šaltinis. Iš esmės nėra visiškai laisvų ir nepriklausomų informacijos šaltinių, jie visi yra vienos sistemos – švytuoklių hierarchijos – atskiros grandys. O švytuoklės tikslas, kartoju, yra savo arba aukštesnę struktūrą stabilizuoti, o svetimą – sugriauti.

 

Reikia būti sąmoningiems ir skirti, kada mėginama jums ką nors pranešti, o kada – įteigti. Jeigu informacija gaunama iš švytuoklės, galite neabejoti – jos struktūra siekia savo tikslų. Švytuoklė įtikinamai pamokslauja, iškalbingai gražbyliauja ir slapta šnabžda: „Nugalėk svetimus – tai jie dėl visko kalti.“, „Palaikyk saviškius – jie padarys tave laimingą.“ O svarbiausia: „Neatsilik nuo gyvenimo, būk toks pat laimės kūdikis kaip štai šie žmonės iš reklamos“, „Daryk kaip aš“.

 

Net jei informacija nėra ideologiškai orientuota, ji sprendžia vieną švytuoklei labai svarbų uždavinį – įvilioti daugybės žmonių dėmesį į užgrobimo kilpą. Kai žmonių mintys sinchronizuotos viena kryptimi, jų sąmone lengva manipuliuoti. Svarbiausia – užvaldyti dėmesį, visa kita – įtaigos technikos dalykas. Tai štai, norint atsispirti zombiu paverčiamam švytuoklės poveikiui, reikia sąmoningai skirti faktus nuo interpretavimo. Kitaip vieną dieną nubusite matricos narvelyje arba išvis niekada nenubusite.

 

 

Parengta pagal „Realybės Lėmėjas“ knygą.

Patiko straipsnis ar produktas? Pasidalinkite

KOMENTARAI

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

CBD ALIEJUS NEMIGAI

2022 balandžio12d.

Komentarų: 1

Jau šiandien kalbama, jog 8 iš 10 žmonių susiduria su nekokybišku miegu. Ar CBD gali padėti susitvarkyti su nemiga?

Endokanabinoidinė sistema (ECS) ir kanabidiolis (CBD) | Kanapių aliejus | Sveikata

2022 balandžio8d.

Komentarų: 19

„Atsipalaiduokite, valgykite, miegokite, pamirškite ir būkite saugūs“ (Di Marzo)

Kodėl taip man sunku mylėti save?

2022 balandžio1d.

Komentarų: 0

Tu gimei imperatoriumi, pasitenkinusiu savyje. Bet tavo tėvas nori, kad jį mylėtum, tavo mama nori, kad mylėtum ją. Visi aplinkui nori būti tavo meilės objektu.