Jei tave įsuko nerimąstinga būsena, kai mintys neša nuo dabarties ir neledžia pajusti patirties, kai tave įtraukia aplinka ir veja bėgti su ja, verta sustoti ir nuo realybės atsiriboti.
Kelioms dienoms. Kokybiškai. 3-4 dienas kuo galima mažiau realybės, t.y., sąlygotumų kasdienybėje, kuo mažiau išorinių dirgiklių, kuo mažiau kalbų į realybę sugrąžinančių.
Mažiau ir maisto, mažiau informacijos, mažiau ir veiksmo.
Ir leisti pajusti tai kas vyksta šiuo metu. Ką jauti, ką suvoki, kas nori būti išreikšta šioje akimirkoje.
Priimti tai be vertinimo ir sureikšminimo.
Pamatysi, jog nerimas egzistuoja tik tada, kai neleidi sau jausti dabarties, ir veikti iš šio momento taško atspirties.
“Tu turi rasti savo vietą, specialiai pasirinktu laiku, kur nežinai ką rašė šį rytą laikraštyje, nežinai kas tavo draugai, nežinai kam ką skolingas esi, ar kas skolingi tau. Tai vieta, kurioje gali patirti ir atskleisti kas tu esi ar kas gali būti. Tai vieta, kurioje kūrybiškai atrandi save. Pradžioje, gali pastebėti, jog niekas nevyksta. Tačiau, jei turi šventą vietą ir ja naudojiesi, kažkas galiausiai atsitiks.” – Joseph Campbell
Praktikuok. Klausk savęs. Kur esi? Ką veiki? Ką tu jauti? Ar tai tiesa? O gal visa kančia tik vaizduotėje?