Ir dar daug daugiau.
Dažnai randu save, nežinomybėje, kartais išlenda ir mintys kam visa tai darau.
Būna ir akimirkų kai viduryje darbų, nebesuprantu ką darau, būna dienų kai galvoju kad išvis nieko nežinau.
Galvojau, kad čia tik man. Vienam. Kitiems nebūna.
Klydau.
Tas, kuris įmeta save į ugnį (naują aplinką), kuriose žmonės veikia daugiau gyvenime apart egzistavimo ir išlikimo, kažką kuria, daro, stato, domisi gilesniais dalykais, pamato, kad tai normalus procesas. Tai procesas, kuomet išmeta save į ten kur dar nebuvęs, ko dar nėra daręs, ko nėra matęs ir patyręs.
Nežinomybė. Sumišimas. Chaosas. Baimė. Paklydimas. Vienišumas. Pyktis. Beprasmybė. Dvejonės. Noras pasiduoti. Abejonės. Visa tai sukyla.
Ir supratau, kad tai gerai, tai ženklas, jog augu. Ženklas, jog išėjau iš jaukios šiltos erdvės į nežinomą. Išėjau atrasti, patirti, praplėsti komforto ribas, pažinti labiau save iš ko esu nukaltas ir įkvėpti kitus “nusikalti” patiems. Plaktukas mūsų rankose.
Kaip Tu nori augti, jog galėtum padaryti daugiau?
Parašykite komentarą